Priklausomybės gydymo peizažas išgyvena įspūdingą transformaciją, o psichodelinė terapija atrodo vis perspektyvesnė. Šis metodas, kažkada laikytas tabu, vis labiau populiarėja mokslo ir medicinos sluoksniuose, nes rodo didelį potencialą gydyti įvairius medžiagų vartojimo sutrikimus.
Po dešimtmečius trukusio draudimo psichodeliniai preparatai išgyvena tyrimų renesansą. Tokios medžiagos kaip psilocibinas (iš „magiškųjų grybų”), MDMA ir ketaminas yra tiriamos dėl jų terapinio potencialo gydant priklausomybę, depresiją ir PTSD. Neseniai atlikta atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų apžvalga parodė, kad psilocibinas žymiai sumažino alkoholio vartojimo sutrikimų turinčių asmenų gausaus išgėrimo dienas. Be to, 2017 m. atliktas tyrimas parodė, kad psichodelinių vaistų vartojimas buvo susijęs su 40% sumažėjusia piktnaudžiavimo opioidais praėjusiais metais rizika ir 27% sumažėjusia priklausomybės nuo opioidų rizika praeitais metais tarp tų, kurie sirgo opioidų vartojimo sutrikimu.
Kolkas dar neįteisintas (su išimtimi ketaminui, jei jį vadinsime psichodeliku) psichodelinis gydymas apima kelis etapus: įvertinimą ir paruošimą, dozavimą ir integravimą. Pasiruošimo etape pacientai sužino apie psichodelinius vaistus, jų poveikį, nepageidaujamus reiškinius ir kaip jie gali palengvinti gijimą.
Manoma, kad psichodelikai veikia terapiškai dėl:
1. Didėjančio neuroplastiškumo (smegenų gebėjimo keistis).
2. Įsisenėjusių mąstymo modelių griovimo
3. Emocinių proveržių
4. Sąmoningumo ir savimonės stiprinimas
5. Papildomo poveikio, tokio kaip uždegimų ir oksidacinio streso mažinimas
Atsargus požiūris į terapijos įgyvendinimą yra būtinas, atsižvelgiant į sunkių emocinių patirčių tikimybę. Taip pat labai svarbu užtikrinti informuotą sutikimą, aiškiai nurodant naudą ir galimus iššūkius, susijusius su psichodeliniu gydymu.
Nors jaudulys dėl psichodelinių vaistų yra apčiuopiamas, teisinių kliūčių daug.
Kadangi psichodeliniai vaistai iš naujo atrandami kaip galimas priklausomybės gydymo būdas, tie, kurie vartoja šiuos vaistus terapinėmis sąlygomis, turi būti informuoti ir pasirengę priimti šias naujoves. Šiuo metu legaliai prieinamas tik disociatyvus psichodelikas – ketaminas.
Du klinikiniai tyrimai – vienas nagrinėjo priklausomybę nuo kokaino, o kitas – priklausomybę nuo alkoholio, parodė, kad žmonės, kuriems buvo paskirtas ketaminas, patyrė didesnį pagerėjimą nei tie, kurie gydėsi be ketamino.
Žmonės, kurie turėjo priklausomybę nuo kokaino, ketaminą vartojo 5 dienas, be to, 5 savaites truko sąmoningumo atkryčio prevencijos terapija.
Žmonės, kurie buvo priklausomi nuo alkoholio, gavo ketaminą per antrąją 5 savaičių motyvacijos stiprinimo terapijos sesijos savaitę.
Abiejuose tyrimuose mokslininkai padarė išvadą, kad ketaminas sumažino priklausomybės atsinaujinimo ar atkryčio tikimybę.
Reikia daugiau tyrimų, kaip ketaminas veikia priklausomybę, tačiau tai gali pakeisti tai, kaip jūsų smegenys susiduria su potraukiu, motyvacija mesti narkotikus ir kontroliuoti elgesio reakcijas. Gydymas ketaminu taip pat gali paversti elgesio terapiją veiksmingesne, o tai yra didelė priklausomybės įveikimo dalis.
Kad ketaminas būtų naudingas gydant priklausomybę, jį reikia vartoti atidžiai prižiūrint medicinos specialistams. Naudojimas pramoginiais tikslais jis pats gali sukelti priklausomybę ir kitus pavojingus padarinius.